Izraelis buvo 13 aplankyta užsienio šalis, neskaičiuojant tų kartų, kai šalyje lankiausi ne pirmą kartą. Jei gerai suskaičiuoju, lektuvu turėjau galimybę pakilti jau 18 kartą ir tikiuosi, jog ateis diena, kai galėsiu skaičiuoti ir penkiasdešimtą skrydį, o gal daugiau. Gal šiek tiek pasiilgstu tų kartų, kai kylant būna šioks toks jaudulys, nes dabar tai tiesiog smagus procesas, savotiška kelionių rutina, tačiau dar vis kaip mažas vaikas džiaugiuosi, jei gaunu vietą prie lango. 
O kol skrydis į Lietuvą iš Izraelio trunka apie 4 valandas, turėjau pakankamai laiko surašyti įspūdžius apie patį Tel-Avivą bei ką spėjom jame pamatyti.
Nors viename iš Instagram post'ų pasakojau, kaip viskas atsitiko, jog atsidūrėme Tel-Avive'e, tiems, ks neskaitė, prminsiu, jog bilietus radau gan pigiai, o dar buvo tikimybės, kad ir orai palepins. Reikėjo tik kelionės draugo. Įtariu, iš mano ankstesnių kelionių pastebėjot, kad dažnai keliauju vis su kitais draugais. Bet kiek patirtis parodė, kelionės ir visi įspūdžiai tik dar labiau sustiprina draugystę! 
️ Kur buvus, kur nebuvus, sutikau Viktoriją Akropolio koridoriuj ir greit supyškinau pasiūlymą. Kaip ir reikėjo tikėtis: "tai varom, why not", o aš tiesiog pridūriau: "okay, paimsiu ryt bilietus". Bilieto kaina žmogui gavosi kažkur 75€ (pirmyn ir atgal), kadangi nesam labai išrankios ir pagal apgyvendinimo kainas Tel Avive mums nereikejo didelės prabangos, užbookinau hostelį, kuris, patikėkit, iš išorės atrodo kaip hipių namas "Sapir Hostel" ( apie 72€ už 3 naktis). Matematika paprasta: ~150€ ir mes jau turėjom skrydį bei kur gyventi.
Žinau, kad įdomu, tad pridedu foto, akip atrodė hostelis. Dabar turėtumėt suprast, kodėl pavadinau gan hipiška vieta, beeeet iki paplūdinio mes turėjom eiti net visus 50 metrų. Gerą minutę. O gal nei tiek.
Šabas-šventas reikalas. Ir taip, pataikėm tiesiai ant jo. Tai reiškia,kad daugeliui žmonių yra šventa diena, kai nevažiuoja net viešasis transportas. Todėl nuo Ben Gurion oro uosto iki Tel-Avivo centro teko važiuoti taxi, kas yra pakabkamai brangu. Susikooperavę dsu dar dviem merginomis, kurioms buvo pakeliui, 1 asmeniui kelione taxi kainavo 50 šekelių(~12-13€). Grįžtant galėjome rinktis viešajį transportą: shuttle bus iki traukinių stoties, o tada tiesioginis traukinys iki oro uosto. Bendroje sumoje kaina vos 20 šekelių (~5 eurai). Tad besiruošiantiems keliauti ir norintiems per daug neišlaidauti, siūlau nesirinkti skrydžio šeštadienį.
Važiuojant vadinamąja mikrūške galima pamatyt labai fun dalykų. Pavyzdžiui, jog keleiviai įlipę iškart susimoka ne visi. Didelė tikimybė, jog įsitaisę, susikrapštys 6 šekelius (1,5€) ir tada paprašys persiųst priekyje sėdinčių žmonių, kol pasieks vairuotoją. 
Bet čia tikrai ne pati kiečiausia dalis: nu aš bent dar nebuvau mačius, kad jei kažkas paduos didesnės vertės banknotą ir vairuotojas neturės grąžos - tiesiog sustos vidurį kelio ir prasilenkiant su kitu autobusu tiesiog paprašys pakeist smulkiau. Viskas vyksta tiesiog ant kelio pro langą. 
Ir niekas nebamba, kad neturi grąžos, o ieško sprendimų. ✔️
Lapkričio pradžioje Tel-Avivas dar pasižymi šiltu oru, o įdienojus jūra - kaip arbata. Bet jei vieną dieną deginotės ir maudėtės, nereikia stebėtis, jei gausit lietaus jau vakarop arba sekančią dieną. Su spalio mėnesiu baigiasi sezonas.
Kainos kaip europiečiams pakankamai didelės, tačiau, kai vietinių atlyginimas siekia 6000 šekelių, maistas jiems nėra itin brangus, nors, paatviravo, jog moka labai daug mokesčių ir būsto nuoma kainuoja tikrai daug. Tad jei keliausit į Izraelį, teks nusiteikti, jog maisto ar gėrimų kainą galite iškart dauginti dvigubai nei mokame Lietuvoje. Pigiausias vynoo butelis kainuoja ~40 šekelių.
•Must visit places: į Jaruzalę mes neplanavome važiuoti, prie Negyvosios jūros nepabuvom, Eilato taip pat nepasiekėm. Turbūt vien dėl to, nes turėjome vos 2 geras dienas, kadangi atvykus po pietų (~15h), pamatėme, jog temsta čia 17h, todėl pirmąjį vakarą išnaudojom smagiam pasisėdėjimui prie jūros ir gurkšnojant vyną. O, kad jau turėjom tik 2 dienas, tai pirmąją džiaugėmės šiluma ir jūra. Paprastai sakant- beach time ir popietinės pakrantės apžvalgos iki sutemstant.
Kadangi Tel-Avivo pakrantę galima dalinti į dvi dalis, tai pirmąją dieną skyrėme dešinei pakrantės pusei, o antrąjai dienai palikome kairę: Senoji Jaffa ir Jaffa uostas, kuriuos pasiekus pagaliau tikrai pasijunti, jog esi Izraelyje, o ne šiaip kurorte. Apsilankyti - būtina!
Na, o galiausiai liko turgus, kuriame rasi visko: nuo kinietiškų šūdelių iki egzotinių vaisių, prieskonių, gėlių, augalų ir t.t. Net gi ir tradicinio humuso gausite, tik aš jo neparagavau. Sakyčiau, kad gėda pelėda. Bet šioje kelionėje man buvo tikrai svarbesnių dalykų nei trūks plyš suvalgyti humuso ar Falafelių. 
Jokių atostogų darbe aš neėmiau. Tiesiog teisingai išnaudojau 4 laisvadienius. Na, okay, slenkančio grafiko pliusai, dėl ko greitu metu tikrai nesiruošiu pretenduoti į ofisinį darbą. Reziume galiu pasakyt, kad gyvenimas yra gražus, kai nėra rutinos. 
Tik išmokit gyvenime susidėlioti prioritetus taip, kad galėtumėte sau leisti gyventi ir atrasti tai, kas jus džiugina. Aš jau radau! Ir ne, labai daug aš neuždirbu, ir taip, kartais mėnesio gale skaičiuoju paskutinius eurus. Tačiau aš pasirinkau, kad pasaulio pažinimas, kitos kultūros, žmonės ir vietovės yra daug svarbiau nei santaupos. Čia mano prioritetas.
Dabar tik viena dilema liko: tai kuri šalis bus sekanti? 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą