2017-10-06

#OOTD. "Max Mara" vs. "Second hand"

Dear camel coat, welcome to my wardrobe!

Kiekviena mergina, laikanti madą ir stilių svarbia savo gyvenimo dalimi, nepaneigs, jog būna dienų, savaičių ar mėnesių, kai puikiai žinai, ko ieškai arba kas turėtų atsidurti tavo drabužinėje. Dažnai taip nutinka ir man. Neneigsiu, Tik kartais nėra dydžio, išparduota, nekokybiškas audinys, patinka fasonas, bet ne ta spalva, o gal teisingas spalva, bet netinkamas fasonas. Dar smagesnė dalis ta, kai tiesiog piniginė neleidžia įsigyti to nelemto drabužio ar batų poros, nes geidžiamo daikto kaina gerokai viršija tavo mėnesinę algą. Kad ir kaip bebūtų, su mada norisi eiti koja kojon, nepamirštant savo stiliaus, o taupyti ilgai ir nuobodžiai nesinori. Tik visada galima rasti alternatyvą. 

Eidama senamiesčiu, praėjau dėvėtų drabužių pardotuvę. pamaniau, o kodėl neužėjus. Visada labai vertinau išskirtinumą ir mielai renkuosi drabužius iš second hand'ų, nes nenoriu eiti su identišku megztiniu kaip ir dar 10 merginų. ar gailėtis dėl nekokybiško megztuko, už kurį mokėta 20-30 eurų, o atlaiko vos vieną sezoną. Todėl visada užsuku pasižvalgyti kokio dirželio, skarelės ar rankinės ten, kur galiu tikėtis išskirtinio ir vienetinio daikto už tikrai mažą kainą. 

Šį kartą mano laimikis buvo itin geras ir didelis. Tikrąją to žodžio prasme. Nors net nesitikėjau tokios puikios medžioklės, išėjau pešus gerokai daugiau nei tikėjausi. 

Juk ne kasdien galime rasti oversize,  camel spalvos, žemiau kelių, su ilgu skeltuku nugaroje ir dar 2 sagų eilėmis puoštą paltą. Ir dar - SU ETIKETE. Bet dar svarbiau - už 16 europietiškų pinigų.

Tai rodau savo derinį, lekiant į miestą su draugėmis. Žinokit, klasikų klasika. Šilčiau nei šilta. Toks vieninteis ir nepakartojamas. Palyginimui, keliu "Max mara" ruens/žiemos 2017 pavyzdį, už kurį sumokėčiau  kokia 20 kartų daugiau. Tik aš radau sau prieinamą variantą.

Eilinį kartą. vienas - nulis damutės naudai, sugebant pigiai prasisukti ir išliekant stilingai. 

Tad praeikit ne tik didžiuosius prekybos centrus, bet ir second hand'us ar vinted.lt, kur galima rasti taip pat nuostabių laimikių!

Rodau savo rudenišką gražuolį:








Palyginimui, nuotrauka iš "Moterismagazine" Instagram'o profilio. "Max Mara" paltas iš naujausios Ruduo/žiema 2017 kolekcijos. 




Sėkmės spintos lobių "medžioklėje!

---

Kitokia savanaudė


2017-10-05

Pildom senas svajones.

Dar vasaros pradžioj man vienas protingas žmogus pasakė: "Su diplomu gyvenimas nesibaigia". 

Jau tada tuos žodžius priėmiau kaip gerą spyrį į užpakalį ir kartu paskatinimą. Vertėjo nujausti. Ir nujaučiau, kad pagal nuostabiai ėjusį planą, staiga laipteliai išauga beveik iki debesų, o tada ima ir subyra, o, kai jau beveik rankom gaudei žvaigždutę padangėj, nepajaučiau, kaip vėl atsidūriau pradiniame taške. Tada jaučiausi vėl kaip pirmą dieną, atvykusi studijuoti. Nežinojau, kas laukia. Tik čia kiek skaudžiau. Supranti, jog finišo juosta kirsta ir po varginančio maratono, kuriame pirmavai, lieki be medalio, o paguodos prizu galėjau laikyti tik dvigubą aukštąjį išsilavinimą įrodantį diplomą. 

Tada mėnuo tylos, kasdienio gyvenimo, apie nieką nesukant galvos ir tik gyvenant šia diena. Draugai, vakarėliai, daug juoko, festivaliai. Saulė, darbas ir laikas, kuriuo tiesiog mėgavausi. 

Prasidėjo patys desperatiškiausi bandymai rasti darbą pagal specialybę. Turbūt kiekvieno baigusio studento ego neleidžia kitaip. Nu, nes aš juk galiu, esu labai geras ir dabar dar diplomuotas. Tai va. Ne.

Pradėjau vėl rašyti, tik į aukštosios mados portalą, paruošiau straipsnį, pradėjau antrą ir supratau, kad visko yra per daug, gal tiesiog per daug savęs spaudimo, kai leki išdegęs akis ir rezultatas nedžiugina taip, kaip galėtų,. Metus laiko buvau praktikante, kuri stengėsi dėl savęs ir geresnės ateities. Bet tada suvokiau, kad, aš irgi nesu altruistė, kad dirbti iš idėjos. Įsijungė tarsi vidinis ego, kurio barjero negalėjau peršokti ir žinojau, kad jei man tai neteikia laimės, teks perdėlioti prioritetus. 

Nustojau rašyti. Nekilo ranka sukurti nei menkiausio pranešimo. Nebepildžiau tinklaraščio. Tik daug galvojau. Galvojau, kad reikia keisti, keisti, keisti. Viską nuo pagrindų. Labai tobulas jausmas, ypač, kai pradedi daryti. 

Tada pasakiau sau, kad senas svajones reikia pildyti. Pasakiau sau, kad man reikia išmokti siūti ir dar daugiau. Taip ir atsirado tinkamu laiku ir tibkamoj vietoj Sukirpimo, modeliavimo ir siuvimo kursai vakarais. Tiesiai po darbo kiekvieną pirmadienį žinau, kur lekiu. 

Net, jei tai tik dar pati pradžia, bet viskas visai neblogai sekasi. Kadangi medžiagų tekstūrose ir pavadinimuose gaudausi jau nuo seniai, intro pasirode visai nesudėtingas, o literatūros dėstytoja įrašė tiek, kad ne vienam vakarui užteks. Pirmasis užsiėmimas buvo visiškai įvadinis, tačiau labai įdomus. Patikėkit, drabužių ir medžiagų lyginimas suvokiamas visiškai kitaip, kai tau paaiškina kiekvieno lygintuvo tarpelio reikšmę, kaip elgtis, jei medžiaga pradėjo blizgėti, ar galiausiai "basic lyginimo pagrindai visiškai bukoms", siekiant paaiškinti, jog šilką ar itin ploną audinį reikia lyginti ant minimalios temperatūros arba per palą. Na, tiek žinojau, bet, neneigsiu, sužinojau ir labai gerų praktiškų patarimų.

Antrasis užsiėmimas prasidėjo kiek rimčiau. Vos atėjus jau laukė braižybos popierius, liniuotės, pieštukai ir knygos. Ir štai čia pradėjome savo matmenų tikslinimą ir bandymą "susimaketuoti sau sijoną". Nepatikėsit, bet, kaip nelankiusiai braižybos, viskas pasisekė gan neblogai, su dėstytojos patikrinimu, ties juosmeniu padaryta 5mm paklaida, kas, kaip ji pati minėjo, nera labai blogai. Su milimetro tikslumu dar teks susidraugaut, bet klasikinio stiliaus sijonas su įsiuvomis jau "in process" pagal visas formules. Kaip skaičiuot, dar nepamiršau, o net nepersikelus savo brėžinio ant teisingo lekalo, paprastai sakant - plėvelės, jau galvoju apie audinį. Juk nieko nėra įdomiau ir gražiau, kaip laikyti "pirmagimį rankose", bet jei tai bus sijonas, tokio modelio, kurio aš net nenešioju. :D



Tačiau, jei man pavyks tiesiai nusiūti siūles bent iš 3 karto (nepaminėjau tos detalės, kad paskutinį kartą siuvau mokykloje, 11-12 klasėj), nes siuvimo mašiną ir overlooką dar teks prisijaukinti. 



Štai tokios naujų potyrių apžvalgos. Ir visai daug laimės.

Tegul nei vienai ir nei vienam gyvenimas vietoj nestovi. 😊 Net jei dar ir be diplomo. Aš vis dar tikiu, kad svajonèms lemta virsti realybe! Tik pradèti reikia tą minutę, kai gauni šansą. Daugiau teigiamų minčių net ir pačią niūriausią dieną. Dažnai tai veda į priekį. 

Ir visada tik į priekį! ❤️




2017-05-08

New stuff from "Tiger" shop

Čia buvo vienas iš tų momentų, kai puikiai žinai, jog yra gyvybiškai svarbu užeiti į "Tiger" parduotuvę. Kartais pati neapsisprendžiu, ar dėl nuotaikingo dizaino ir netradicinių dalykėlių, kuriuos galima ten rasti, ar dėl visada nuotaiką pakeliančių "lindy hopp" šokius primenančią muziką! 

Šįkart net ne aš norėjau užeiti, tuo labiau neplanavau nieko pirkti... Tik draugės išsakyta mintis: "Nueikim 5 minutėms iki Tiger" viską pakreipė kita linkme. Rezultate užtrukom gal 25 minutes, o Rūta išėjo su pilnu krepšiu, kurio vertė siekė ~20 eurų. Sakyčiau ne tiek ir daug, palyginus, kiek gražių dalykų išsinešiau, pradedant  interjero detalėmis (kas paskutiniu metu man yra itin svarbu, persikėlus į naują kambarį ir vis dar ieškant naujų idėjų, nes kitaip tiesiog negaliu), o baigiant aksesuarais sau.

Tad Jūsų teismui - ką parsinešiau iš "Tiger" shop!

Tik įėjus į parduotuvę pro akis nepraslydo šis metalinis fainuolis! Dar tiksliai nežinau, ar čia sukrausiu visus savo rašiklius, o gal makiažo šepetėlius, kurių visai nemažai prisikaupė, o galbūt bus visai mielas vazonas naujam augalui, kuris dar net nėra planuose, bet idėja jau šviečiasi. Bet kuriuo atveju, manau, šį gražumą įsigysiu dar ne vieną. Maža investicija, o interjeras bus ne per saldžiai jaukus. 

Kaina: 1 euras.



Žirklių reikėjo jau seniai, o pro šias praeinu jau dažniau nei metus.. Vis gi atėjo ta diena, kai jos puikuojasi pas mane. Pačios stilingiausios ir originaliausios mažos žirklutės!

Kaina: 2 eurai.


Šį stiklinė indą su šiaudeliu, tiksliau su visais 2 šiaudeliais rinkausi ilgai. Net jei iki šio laiko jau ir padovanoti spėjau kažką panašaus, sau išsirinkti taip ir nesugebėjau. Iščiupinėjau visus galimus variantus, su ąsele ir be aselės, nuo gruoblėto stiklo iki mažų stiklinaičių su šiaudeliu, puoštų gėlėmis ir ne tik. Galiausiai grįžau prie šio, nes 2 šiaudeliai geriau nei vienas, o ąselė leis mėgautis ir karšta kakava šaltą pavasario vakarą. O dar ta žaisminga rožinė spalva, sukti šiaudeliai, didesnė talpa. Universaliausias variantas iš visų ten buvusių, o rinktis buvo tikrai iš ko! 
P.S. Tą dieną rožinė spalva kaip magnetas veikė! Tuoj suprasite kodėl... ;D

Kaina: 3 eurai.



Sakyčiau, kad mane aplankė tiesiog atsitiktinė sėkmė rasti dalykus, kurių norėjau, ieškojau, bet tikrai neplanavau tą dieną pirkti. Greičiausiai, čia ir buvo visa esmė. 

Rožinio veliūro kosmetinė, be galo minkšta, puikiai tinkanti kelionei. Pripažinsiu, kad niekada nesiskiriu su savo didžiuliu, beveik mini lagaminėlio dydžio kosmetine, bet dabar bus galima ir ją pailsinti, pačias svarbiausias priemones susikraunant į šį talpų, bet elegantišką kosmetinį krepšelį.

P.S. Spalvų buvo tikrai daugiau, tad jei kas ieškosit, turėtumėt rasti iš ko rinktis. 

Kaina: 3 eurai. 



Praktiškai kiekvieną sezoną išsirenku naujus akinius dėl vienos priežasties: niekada neperku brangių, jog nebūtų gaila, jei sulūžtų, pamesčiau, susibraižytų arba kur nors palikčiau ir dėl to, kad tendencijos vis gi keičiasi. Problemos dėl akinių formos tikrai neturiu, nes su šiandienine pasiūla, tai yra paprasčiau eni paprasta ir kiekvienam žmogui yra puiki prieiga rasti sau tinkamus akinius. Nors savo naujuosius pirkau kovo pradžioje H&M parduotuvėje, pasirodo, prireikė ir antrų, nes šiuos buvo per daug gaila palikti, kai tokie patogūs, o ne tik gražūs! 

Radau mini įbrėžimą (kartais ir aš pasižiūriu, ar prekei yra viskas gerai, jog vėliau netektų ieškoti trūkumų ir keikti save, o kam pirkau, nes nesu iš tų žmonių, kurie lekia į parduotuvę aiškinti, jog nusipirko nekokybišką daiktą. Juk ne pardavėjas atsako už gaminio kokybę, o viską, ką renkiesi, reikia atsainiai apžiūrėti, jei jau esi priekabus). Taip pat šie akiniai buvo paskutiniai, tad laimikį gavau tikrai pigiau nei originali jų kaina, jog pagal taip, kaip jie atrodo, tikrai nebūčiau pasakius, jog akiniai kainuoja vos 5 eurus.

Laimikinis su nuolaida: 3 eurai ir 50 centų.


Ir paskutinis dienos laimikis buvo dar vienos lemputės! Ne vieną kartą apžiūrėtos, tačiau iki šiol nemačiau tokių. Todėl nusprendžiau mintyse pažymėtas paprastas lemputės formos spindules pakeisti šiomis ir papuošti mano kambaryje stovintį  didžiulį veidrodį. Gal dabar lempučių bus tikrai gana. :D 
Gelsva šviesa, lengvas dizainas,taip- pat belaidės, su elementais ir gana ilgos - 2,5 m.

Kaina: 8 eurai + 1 euras elementai, kurių užteks 2 kartams, nors nemanau, jog jų dar greitai prireiks. 







Tiek naujienų šiam kartui.
Ikiiiii!!

2017-05-02

Gegužė patukseno į duris!

Šypsausi kiekvieną dieną, nesvarbu, ar lyja lietus, ar šviečia saulė, ar aplink daug niūrių veidų. Sau, prieš veidrodį, dar susivėlusiais plaukais, kai akys mieguistos, blakstienos neparyškintos tušu, ar veido nepuošia lygus makiažo pagrindo sluoksnis. Šypsausi, nes kiekviena diena turi mažus ar didelius tikslus, miglotas ar ryškias vizijas, trumpus ar ilgus susitikimus, lengvus ar sunkius darbus. Tik šypsena dar niekada nepablogino nei vieno ryto, dienos ar vakaro. Net ir užmiegant, su ausinėse skambančia gera daina, aš šypsausi. Nes negirdėjau dar nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų linksmi ar besišypsantys individai, kurie ne tik, kad šypsosi, bet dar ir juokiasi, krizena, kartais iš dalykų, kurių niekas nematė, negirdėjo, o gal buvo viso to liudininkais. Nes šventai tikiu, kad optimizmo nestokojantys žmonės, šypsenų magnatai, geros nuotaikos užtaisai negalėtų sau ar bet kam kitam pradžiuginti dienos!

Net ir 3 sekundėms, pamačius linksmą veidą, prasilenkus, nespėjus nusišypsoti atgal, aš visada tikiu, kad dar ir po to prasilenkimo tas individas bent pagalvos: "o ko čia ta eina visa laiminga?", o gal net pabandys išspausti kažką nepesimistiško, ar labai nenusimins, jei nespėjo pavalgyt pusryčių tą rytą arba apsilaistė savo kelnes kava. Nes,- nu ir kas!! Gyvename pirmiausiai sau ir dėl savęs, o dar jei galime sau leisti prabangą gerai pasijausti nuo savo skleidžiamo žvalumo ar pozityvumo kitam, galiu sakyt, kad esate apdovanoti gerumu, kuriuo dar ir nebijote dalintis! 

Juokitės, džiaukitės tomis mažomis smulkmenomis, kasdieniais dalykais, nuotaikingu pasisveikinimu, jei jums arba jūs kitam atidarėte duris, jei jūsų ryte palaukė autobusas, jei spėjote pasitraukti nuo balos, kol per ją nepervažiavo bemwas ir jūsų neaptaškė, nes tą minutę buvote greitesni nei jo ratai. Rodykite emocijas, pykite, keikite, išsakykite, tik niekada kitam blogo nelinkėkite, nesmerkite ir dar niekada savo dienos nepabaikite nenusišypsoję, nepasidžiaugę tuo, kas nutiko gero ir gražaus!

Pavasarį vitaminai yra būtini ir aš įsitikinusi, kad nebūtina ryti citrinas be cukraus, pumpuoti sintetinį, puikiai išreklamuotą šlamštą vaistinėse ir tikėtis, kad viskas suitvarkys. Ne, pradėkite nuo savo vidaus ir išorės. Nu tobulo balanso tam, ką jūs veikiate, kam tai darote ir kaip ta veikla jus veikia. Ir jei po ilgiausios dienos, kryžiumi krisdami į lovą, vis dar galite sau pasakyti, kad maladiec, žmogau, nusipelnei to poilsio, prasikeikei su savo darbais, bet jau matai tą rezultatą, kuriam skyrei tiek laiko ir esi laimingas su tuo, ką kuri. Tada nusišypsokit ir sekančią dieną pradedam vėl taip pat, tik kitomis aplinkybėmis, kitais žmonėmis, su kuriais prasilenksime, kita šukuosena ar drabužių deriniu. Bet visada su šypsena veide!

Išbandykit. Veiksminga. Rekomenduoju!




O po tokio visai savanaudiško pamokslo, kurio tikrai negaila nei vienam, kuriam svarbu būti savimi ir su savimi draugauti, mylėti save ir vertinti tai, ką veiki ant šios žemės, aš norėjau pasidžiaugti ir savo nauja "fufaika", na, lietuviškai sakant, dideliu džinsiniu švarku, kurį dar prieš pat išeinant iš namų apšaudžiau emblemom, kiek kamufliažinė musėm, bet man puikiai tinka, esu girdėjusi, kad įkyrumo man netrūksta. Negaliu paneigt.  Visą įvaizdį dėliodama, apsišarvavau dviem ragais iš savo raudonų kudlų, apsitempiau metų senumo džinsus, kuriuos dar ir pati suplėšiau, įšokau į patogiausius batus ir bėgau leisti smagios popietės su drauge šile, kur saulės buvo daug, vandens dar daugiau, o ir žmonių aplink netrūko. 

Dar prisimaiviau su savo outfit'u, prisijuokiau, draugę išgyriau  už fotografavimo įgūdžius ir sakiau, kad gerai varai, mergyt! O kadaise man net pastatų bokštus nukarpydavo, sakydavo, kad gyvenime nuotraukų nedarys, o dabar 5 minutės ir 20 skirtingų fotografijų lyg niekur nieko puikuojasi telefono galerije, arba  tiek, kiek telefono atmintis leidžia... Per tą šypsojimąsi net prasivalyt galerijos nesugebu, bet gyveni ir mokaisi. 

Dalinuosi šiandienos netikėtu ir jaukiu maivymosi rezultatu, nauju švarku iš "Bershka" drabužių parduotuvės ir  dar siunčiu kiekvienam, kuris skaitė, po mažą molekulę pozityvo! 

Strakalai makalai!! Supratau, kad net nėra nuotraukos, kurioj nejudėčiau, nekalbėčiau, nes taip pozuot linksmiau! 





Visada sakiau, kad gražu yra tai, kas yra gyva, sumišę su tuometine aplinka, tendencijomis ir bendra visuma, kurią galima išgauti iš visų tų detalių. Nesvarbu, nei kiek tas žmogus sveria, nei koks jo ūgis ar plotis. Mada turi savo standartus, bet kasmet tampa vis draugiškesnė ir prieinamesnė kiekvienam. Stilius yra kiekvieno ir kiekvienam, toks labai savanaudiškas reikalas, kai gali nepaisyt kitų nuomonės, dėti ant savęs tai, kas tik tinka ir patinka. Stilių gali kritikuoti, teisti, mylėti, grožėtis, semtis įkvėpimo ar idėjų, bet smagiausia dalis yra ta, kad jis tavo ir tik tavo. O tuo, kas yra tavo - gera ir dalintis. Paskutinio pavasario mėnesio pirmoji diena, manau, tam puikiai tinka. Arba taip nuspredžiau aš. Bet kuriuo atveju, dalintis gera: šypsena, nuomone, nauju outfit'u ar pirkiniu ar viskuo, kuo norima pasidalinti.  




Šiam kartui tiek!


Su pačiais saulėčiausiais linkėjimais,
Kitokia Savanaudė ♥

2017-04-26

Pavasaris ir detalės.


Man pavasaris visada asocijuojasi su atsinaujinimu, naujų tikslų užsibrėžimu, jaunomis vietomis, naujai sutiktais žmonėmis. Metai iš metų niekas nesikeičia ir tik dar labiau tas susikurtas vaizdinys ryškėja, įgauna vis didesnes prasmes. Būna, jog išlaiko ir tradicijas: sugrįžtu į tas pačias vietas, vėl perkuriu savo kambario interjerą arba jį papildau detalėmis, užsuku nusipirkti savo mylimiausių itališkų keksiukų iš "PREZO" kepyklėlės, ar susitinku su geriausia drauge, tik pakeičiam vietas. 


Nors Kaune jau gyvenu visus keturis metus, kiekvieną mėnesį, kiekvieną sezoną ar net savaitę matau pokyčius. Ar tai bebūtų naujas gatvės meno šedevras ant pastato, vis kitos gatvės taisymas, nematytas renginys, vis kiti žmonės, naujas baras, kavinė ar naujai atsidaręs butikas. Kaskart vis stebina ir tik geruoju. Vieną gražią ir saulėtą dieną, su drauge nusprendėm užsukti kavos, tačiau geras oras įpareigojo pasirinkti ir saulėtą gėrimą. Ryškiaspalviai smooth'ai, kuriuos gėrėme ne taip seniai atsidariusioje kavinėje "Nata Cafe". Tik dar besirenkant savo skniuosius gerimus, Rūtos akis nepraslydo ir pro šią gražuolę spurgą. Kartais detalės pakeri ir tiesiog žinai, kad bus labai skanu! Būtent taip ir buvo! Tik nežinau, kuri dalis tą dieną buvo geriausia... Ar, kas džiugino oras ir galėjome stebėti žmones Kauno senamiesčio grindiniu, ar mėgautis puikaus skonio kokteiliais, ar tiesiog žinoti, jog jau keturi metai, kaip keičiasi vietos, skoniai, o draugė šalia ta pati? Turbūt visuma, visuma, kuri susideda iš tų gražių, splavingų detalių, skonių ir nuoširdžių pokalbių!


Dar užėjus tai pavasario nuotaikai, būtina užsukti į parduotuvę, į tą, kurią dažniausiai neinu be reikalo. Tik žinojau, kad pasiilgau šviesos savo drabužinėje, tad įsigijau baltas, medines pakabas. Nes eilinė plastmasė nebedžiugina ir norisi natūralumo.


Lygiai taip pat kali sau pusę metų į galvą, kad reikia užuolaidos. Kaskart čiupinėdavau audinius, ieškodama paties paprasiausio - baltos, atlasinės užuolaidos. Randi, nusiperki ir grįžti laiminga, nes žinai, kad langą greitai papuoš ne tik lemputės naujame kambaryje, bet ir jaukią atmosferą kurs užuolaida. Toks jausmas, kad balta, beveik perregima užuolaida yra klasikų klasika. Niekada nieko nesugadins. Kaip taisyklė. Net jei ir teks paplušėti, lyginant paprastu lygintuvu ir tikintis, jog daikto, kainavusio 10 eurų, pirmojo lyginimo metu, dar net nespėjus pasidžiaugti pirmu užkabinimu neteks išmesti dėl pradegintos skylės. 


Tik mano maltos buvo išgirstos ir sveikutėlė užuolaida jau puošia mano kambarį. Net jei sienos netobulos, tapetai ne tokie, kokių aš norėčiau, mano vizija čia pat. Nėra geresnio jausmo. Kaskart vis grįžus vakare namo įjungti švieseles ir džiaugtis jaukumu. 


Stilius ir mada yra du dalykai, kurių niekada neištrinsiu iš savo gyvenimo, kad ir kas benutiktų. Būna nieko neplanuji pirkti, nieko nereikia, bet užeini, pamatai ir užsimanai. Ne tik dėl patogumo, ne tik dėl pritaikymo ar spalvos, nes pilkos mano spintoje tikrai netrūksta.. Dėl detalių, dėl vieno mielo, švelniai rožinio užrašo, kuris taip tinka ir patinka. Darlin'. Tiesiog. 

Bershka. 9,90 europietiškų pinigų. 



Galiausiai supranti, kad tinka prie tokių įvaizdžių kaip diena ir naktis. Visada sakiau, kad pilka niekad nieko nesugadins, o sportinio stiliaus motyvai kaip niekad visur tinka.




Žinoma, kaip atsilikti nuo paskutinių trendų ir nevilkėti tinklinių pėdkelnių. O kadaise buvau tikre, kad 5 klasė bus vienintelis laikas, kai kažką panašaus užsidėsiu. Klydau. Juk klysti žmogiška. Tai tik dar vienas įrodymas, kad mada sukasi ratu. Taip ir norisi parlėkti namo ir gerai perkratyti kadaise mamos jaunystėje nešiotus drabužius. Neabejoju, kad ten rasčiau dar ne tokių perlų. 

Pėdkelnės: vinted.lt 4 europietiški pinigai.