Gegužė patukseno į duris!

Šypsausi kiekvieną dieną, nesvarbu, ar lyja lietus, ar šviečia saulė, ar aplink daug niūrių veidų. Sau, prieš veidrodį, dar susivėlusiais plaukais, kai akys mieguistos, blakstienos neparyškintos tušu, ar veido nepuošia lygus makiažo pagrindo sluoksnis. Šypsausi, nes kiekviena diena turi mažus ar didelius tikslus, miglotas ar ryškias vizijas, trumpus ar ilgus susitikimus, lengvus ar sunkius darbus. Tik šypsena dar niekada nepablogino nei vieno ryto, dienos ar vakaro. Net ir užmiegant, su ausinėse skambančia gera daina, aš šypsausi. Nes negirdėjau dar nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų linksmi ar besišypsantys individai, kurie ne tik, kad šypsosi, bet dar ir juokiasi, krizena, kartais iš dalykų, kurių niekas nematė, negirdėjo, o gal buvo viso to liudininkais. Nes šventai tikiu, kad optimizmo nestokojantys žmonės, šypsenų magnatai, geros nuotaikos užtaisai negalėtų sau ar bet kam kitam pradžiuginti dienos!

Net ir 3 sekundėms, pamačius linksmą veidą, prasilenkus, nespėjus nusišypsoti atgal, aš visada tikiu, kad dar ir po to prasilenkimo tas individas bent pagalvos: "o ko čia ta eina visa laiminga?", o gal net pabandys išspausti kažką nepesimistiško, ar labai nenusimins, jei nespėjo pavalgyt pusryčių tą rytą arba apsilaistė savo kelnes kava. Nes,- nu ir kas!! Gyvename pirmiausiai sau ir dėl savęs, o dar jei galime sau leisti prabangą gerai pasijausti nuo savo skleidžiamo žvalumo ar pozityvumo kitam, galiu sakyt, kad esate apdovanoti gerumu, kuriuo dar ir nebijote dalintis! 

Juokitės, džiaukitės tomis mažomis smulkmenomis, kasdieniais dalykais, nuotaikingu pasisveikinimu, jei jums arba jūs kitam atidarėte duris, jei jūsų ryte palaukė autobusas, jei spėjote pasitraukti nuo balos, kol per ją nepervažiavo bemwas ir jūsų neaptaškė, nes tą minutę buvote greitesni nei jo ratai. Rodykite emocijas, pykite, keikite, išsakykite, tik niekada kitam blogo nelinkėkite, nesmerkite ir dar niekada savo dienos nepabaikite nenusišypsoję, nepasidžiaugę tuo, kas nutiko gero ir gražaus!

Pavasarį vitaminai yra būtini ir aš įsitikinusi, kad nebūtina ryti citrinas be cukraus, pumpuoti sintetinį, puikiai išreklamuotą šlamštą vaistinėse ir tikėtis, kad viskas suitvarkys. Ne, pradėkite nuo savo vidaus ir išorės. Nu tobulo balanso tam, ką jūs veikiate, kam tai darote ir kaip ta veikla jus veikia. Ir jei po ilgiausios dienos, kryžiumi krisdami į lovą, vis dar galite sau pasakyti, kad maladiec, žmogau, nusipelnei to poilsio, prasikeikei su savo darbais, bet jau matai tą rezultatą, kuriam skyrei tiek laiko ir esi laimingas su tuo, ką kuri. Tada nusišypsokit ir sekančią dieną pradedam vėl taip pat, tik kitomis aplinkybėmis, kitais žmonėmis, su kuriais prasilenksime, kita šukuosena ar drabužių deriniu. Bet visada su šypsena veide!

Išbandykit. Veiksminga. Rekomenduoju!

O po tokio visai savanaudiško pamokslo, kurio tikrai negaila nei vienam, kuriam svarbu būti savimi ir su savimi draugauti, mylėti save ir vertinti tai, ką veiki ant šios žemės, aš norėjau pasidžiaugti ir savo nauja "fufaika", na, lietuviškai sakant, dideliu džinsiniu švarku, kurį dar prieš pat išeinant iš namų apšaudžiau emblemom, kiek kamufliažinė musėm, bet man puikiai tinka, esu girdėjusi, kad įkyrumo man netrūksta. Negaliu paneigt.  Visą įvaizdį dėliodama, apsišarvavau dviem ragais iš savo raudonų kudlų, apsitempiau metų senumo džinsus, kuriuos dar ir pati suplėšiau, įšokau į patogiausius batus ir bėgau leisti smagios popietės su drauge šile, kur saulės buvo daug, vandens dar daugiau, o ir žmonių aplink netrūko. 

Dar prisimaiviau su savo outfit'u, prisijuokiau, draugę išgyriau  už fotografavimo įgūdžius ir sakiau, kad gerai varai, mergyt! O kadaise man net pastatų bokštus nukarpydavo, sakydavo, kad gyvenime nuotraukų nedarys, o dabar 5 minutės ir 20 skirtingų fotografijų lyg niekur nieko puikuojasi telefono galerije, arba  tiek, kiek telefono atmintis leidžia... Per tą šypsojimąsi net prasivalyt galerijos nesugebu, bet gyveni ir mokaisi. 

Dalinuosi šiandienos netikėtu ir jaukiu maivymosi rezultatu, nauju švarku iš "Bershka" drabužių parduotuvės ir  dar siunčiu kiekvienam, kuris skaitė, po mažą molekulę pozityvo! 

Strakalai makalai!! Supratau, kad net nėra nuotraukos, kurioj nejudėčiau, nekalbėčiau, nes taip pozuot linksmiau! 

Visada sakiau, kad gražu yra tai, kas yra gyva, sumišę su tuometine aplinka, tendencijomis ir bendra visuma, kurią galima išgauti iš visų tų detalių. Nesvarbu, nei kiek tas žmogus sveria, nei koks jo ūgis ar plotis. Mada turi savo standartus, bet kasmet tampa vis draugiškesnė ir prieinamesnė kiekvienam. Stilius yra kiekvieno ir kiekvienam, toks labai savanaudiškas reikalas, kai gali nepaisyt kitų nuomonės, dėti ant savęs tai, kas tik tinka ir patinka. Stilių gali kritikuoti, teisti, mylėti, grožėtis, semtis įkvėpimo ar idėjų, bet smagiausia dalis yra ta, kad jis tavo ir tik tavo. O tuo, kas yra tavo - gera ir dalintis. Paskutinio pavasario mėnesio pirmoji diena, manau, tam puikiai tinka. Arba taip nuspredžiau aš. Bet kuriuo atveju, dalintis gera: šypsena, nuomone, nauju outfit'u ar pirkiniu ar viskuo, kuo norima pasidalinti.  

Šiam kartui tiek!

Su pačiais saulėčiausiais linkėjimais,

Kitokia Savanaudė ♥