Dar vasaros pradžioj man vienas protingas žmogus pasakė: "Su diplomu gyvenimas nesibaigia".
Jau tada tuos žodžius priėmiau kaip gerą spyrį į užpakalį ir kartu paskatinimą. Vertėjo nujausti. Ir nujaučiau, kad pagal nuostabiai ėjusį planą, staiga laipteliai išauga beveik iki debesų, o tada ima ir subyra, o, kai jau beveik rankom gaudei žvaigždutę padangėj, nepajaučiau, kaip vėl atsidūriau pradiniame taške. Tada jaučiausi vėl kaip pirmą dieną, atvykusi studijuoti. Nežinojau, kas laukia. Tik čia kiek skaudžiau. Supranti, jog finišo juosta kirsta ir po varginančio maratono, kuriame pirmavai, lieki be medalio, o paguodos prizu galėjau laikyti tik dvigubą aukštąjį išsilavinimą įrodantį diplomą.
Tada mėnuo tylos, kasdienio gyvenimo, apie nieką nesukant galvos ir tik gyvenant šia diena. Draugai, vakarėliai, daug juoko, festivaliai. Saulė, darbas ir laikas, kuriuo tiesiog mėgavausi.
Prasidėjo patys desperatiškiausi bandymai rasti darbą pagal specialybę. Turbūt kiekvieno baigusio studento ego neleidžia kitaip. Nu, nes aš juk galiu, esu labai geras ir dabar dar diplomuotas. Tai va. Ne.
Pradėjau vėl rašyti, tik į aukštosios mados portalą, paruošiau straipsnį, pradėjau antrą ir supratau, kad visko yra per daug, gal tiesiog per daug savęs spaudimo, kai leki išdegęs akis ir rezultatas nedžiugina taip, kaip galėtų,. Metus laiko buvau praktikante, kuri stengėsi dėl savęs ir geresnės ateities. Bet tada suvokiau, kad, aš irgi nesu altruistė, kad dirbti iš idėjos. Įsijungė tarsi vidinis ego, kurio barjero negalėjau peršokti ir žinojau, kad jei man tai neteikia laimės, teks perdėlioti prioritetus.
Nustojau rašyti. Nekilo ranka sukurti nei menkiausio pranešimo. Nebepildžiau tinklaraščio. Tik daug galvojau. Galvojau, kad reikia keisti, keisti, keisti. Viską nuo pagrindų. Labai tobulas jausmas, ypač, kai pradedi daryti.
Tada pasakiau sau, kad senas svajones reikia pildyti. Pasakiau sau, kad man reikia išmokti siūti ir dar daugiau. Taip ir atsirado tinkamu laiku ir tibkamoj vietoj Sukirpimo, modeliavimo ir siuvimo kursai vakarais. Tiesiai po darbo kiekvieną pirmadienį žinau, kur lekiu.
Net, jei tai tik dar pati pradžia, bet viskas visai neblogai sekasi. Kadangi medžiagų tekstūrose ir pavadinimuose gaudausi jau nuo seniai, intro pasirode visai nesudėtingas, o literatūros dėstytoja įrašė tiek, kad ne vienam vakarui užteks. Pirmasis užsiėmimas buvo visiškai įvadinis, tačiau labai įdomus. Patikėkit, drabužių ir medžiagų lyginimas suvokiamas visiškai kitaip, kai tau paaiškina kiekvieno lygintuvo tarpelio reikšmę, kaip elgtis, jei medžiaga pradėjo blizgėti, ar galiausiai "basic lyginimo pagrindai visiškai bukoms", siekiant paaiškinti, jog šilką ar itin ploną audinį reikia lyginti ant minimalios temperatūros arba per palą. Na, tiek žinojau, bet, neneigsiu, sužinojau ir labai gerų praktiškų patarimų.
Antrasis užsiėmimas prasidėjo kiek rimčiau. Vos atėjus jau laukė braižybos popierius, liniuotės, pieštukai ir knygos. Ir štai čia pradėjome savo matmenų tikslinimą ir bandymą "susimaketuoti sau sijoną". Nepatikėsit, bet, kaip nelankiusiai braižybos, viskas pasisekė gan neblogai, su dėstytojos patikrinimu, ties juosmeniu padaryta 5mm paklaida, kas, kaip ji pati minėjo, nera labai blogai. Su milimetro tikslumu dar teks susidraugaut, bet klasikinio stiliaus sijonas su įsiuvomis jau "in process" pagal visas formules. Kaip skaičiuot, dar nepamiršau, o net nepersikelus savo brėžinio ant teisingo lekalo, paprastai sakant - plėvelės, jau galvoju apie audinį. Juk nieko nėra įdomiau ir gražiau, kaip laikyti "pirmagimį rankose", bet jei tai bus sijonas, tokio modelio, kurio aš net nenešioju. :D
Tačiau, jei man pavyks tiesiai nusiūti siūles bent iš 3 karto (nepaminėjau tos detalės, kad paskutinį kartą siuvau mokykloje, 11-12 klasėj), nes siuvimo mašiną ir overlooką dar teks prisijaukinti.
Štai tokios naujų potyrių apžvalgos. Ir visai daug laimės.
Tegul nei vienai ir nei vienam gyvenimas vietoj nestovi. 😊 Net jei dar ir be diplomo. Aš vis dar tikiu, kad svajonèms lemta virsti realybe! Tik pradèti reikia tą minutę, kai gauni šansą. Daugiau teigiamų minčių net ir pačią niūriausią dieną. Dažnai tai veda į priekį.
Ir visada tik į priekį! ❤️
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą